Suradai þodþius ir juos pasakei,
Kas juos iðgirs?
Iðtarei þodþius, jie jau iðgirsti,
Kas juos supras?
Þodþiai iðgirsti, bet nesuprasti,
Kas prisimins?
Þodþiai pamirðti, nebereikia jø,
Taip jie ir dings...
Kam reikia þodþiø be prasmës?

Þodþiai nepakeis nieko niekada,
Jie pasmerkti!
Juos giliai uþsklæs savo ðirdyje,
Tau ði naðta.
Jau geriau tylëk, nieko nesakyk
Tu niekada.
Juos giliai kartok savo ðirdyje.